2010.06.01

Konkursas


VASARA! ATOSTOGOS! O ką mes veikiame per jas? Maudomės, keliaujame, uogaujame (girdėjau jau prinoko braškės ;) ) ir FOTOGRAFUOJAMĖS!

Visą vasarą, iki rugsėjo pirmos dienos, talpinkite Kūdikio kalbos facebook'o puslapyje savo nepakartojamų vaikučių nuotraukėles (filmukus), kuriuose mažyliai rodo kokius gestus išmoko per metus, o mes juos parodysime visiems kūdikių gestų kalbos gerbėjams. Trys mėnesiai - trys puikūs prizai - žaidimas "Bučkis ir miegučio" - iš daugelio jau pamėgtos parduotuvės "PAUKŠČIŲ PIENAS"! Žaidimu šio žaidimo net ir nepavadinsi - tai ritualas, draugystė, pasaka, burtai prieš miegą. Žinoma, kiekviena mamytė ar tėvelis, močiutė ar tetulė pasako ir padaro ką nors gero vaikui prieš miegą. Tačiau ši maža dėžutė, kurioje "gyvena" popierinė mergaitė ir berniukas, padės šį vakarinį atsisveikinimą paversti kasdiene gerumo valandėle.

Prizus gaus: aš, mano kaimynė ir kaimynės draugė (nes labai prašė) :D

O jei rimtai, tai taisyklės tokios:

1. Iki kiekvieno vasaros mėnesio 25 dienos keliat nuotraukas ant Kūdikio kalbos sienos.

2. Jūs, Jūsų ir mūsų draugai spaudžia PATINKA po patinkančia nuotrauka.

3. Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną suskaičiuojame kuri nuotrauka labiausiai patiko Kūdikio kalbos draugams ir kito mėnesio pirmą dieną skalbiam nugalėtoją. Po to ratą kartojam... keliam naujas nuotraukas.


Sėkmės visiems dalyviams!

2010.05.20

Iš Kūdikio kalbos Vaikučių klasės gyvenimo


Projektui perkopus į antrą pusę susizgribau, kad mano blog'o lankytojai apie jį nieko nežino. Taigi, taisau klaidą. Jau kuris laikas edukologės Austėjos Landsbergienės blog'e publikuojamas vienos Kūdikio kalbos klasės gyvenimas per pamokas. Rašinėliuose rasite plačiau aprašytą veiklą pamokose, taigi galėsite sužinoti kuo mes ten užsiimame, ko siekiame ir ką išmokstame.





Plačiau apie pamokas skaitykite:
V pamoka

Šiandien tiek. Liko dar trys pamokos, kurias prijungsiu jas aprašiusi.


Nuotraukoje Aušrinė (14 mėn.). Atspėkite, kokį gestą ji rodo?


2010.04.15

Kas namelyje gyvena?


Parodykite paryškintus žodžius savo mažyliams. Jiems tokie eilėraščiai labai patinka. ;)
O gal kas nori nufilmuoti kaip Jūsų vaikutis pats rodo kokį eilėrašuką? Visiems būtų labai įdomu pažiūrėti.




Kas namelyje gyvena?
Meška krosnį kūrena,
Vilkas malkas kapoja,
Lapė šaukštus mazgoja,
Kiškis duoną raiko,
Briedis žiūri, galvą kraipo.
Kas namelyje gyvena?

2010.03.30

Arūnėlės ir Sandros istorija


Visada labai laukiu mokslus baigusių tėvelių komentarų ir pasakojimų kaip sekasi baigus pamokas. Šiandien su Jumis noriu pasidalinti Sandros pasakojimu. Linksmo skaitymo (man jis buvo labai linksmas ;) )














Pagaliau prisiruošiau parašyti ir pasidžiaugti mūsų pasiekimais:)


Arūnei beveik 1 ir 4 mėn. Tik vakar suskaičiavau kiek ji moka gestų ir mano didžiam nustebimui net 80! Sakau net, nes mokinamės tik mes abi, tėvelis tik pradžioj prisijungdavo, o kai ženklų atsirado vis daugiau ir daugiau, sako: "Aš nebepamenu kaip kokį rodyt.":), o dukrelė viską puikiai pamena. Paskutiniais pora mėnesių labai imli, bereikia kelis kartus parodyti ženklą, o ji jau atkartoja ir naudoja kontekste.


Kelios istorijos, kurios nutiko mums:


Buvo maždaug sausio pradžia (tada Arūnei buvo metai ir mėnuo). Jau beveik 2 mėnesius mokėmės ZUIKĮ ir atsako jokio nebuvo, o kai kartą nuėjom į „Kiką“, ji pamačiusi daug zuikiu, pribėgo prie jų ir iškart, net neprašoma, parode ZUIKIS. Aš tik tada supratau, kad kol vaikui nėra reikalo rodyti ženklo, tai jis jo gali ir nerodyti.


Kita juokinga istorija tikriausiai irgi sausio mėnesį nutiko. Pribėgo prie manęs virtuvėje ir rodo, kad kažko nori, pritūpiau ir klausiu: "Ko nori?" - vaikas ir taip, ir taip rankytėm makalavo, o aš jai: "Nesuprantu." Ir tada parodė BEŽDŽIONĘ – viskas man pasidarė aišku – ji prašė banano. O tai rodo, kad tokio amžiaus vaikai mąsto asociatyviai ir puikiai prisimena knygelėje pavaizduotą beždžionę ir bananą.


Labai džiaugiuosi, kad netyčia atsidūriau Jūsų pamokėlėse, nes ženklų mokėjimas tik palengvina tarpusavio supratimą, susikalbėjimą, o ypač vaiko saviraišką. Ir tai ne kiek nekliudo kalbai, nes ji jau moka 15 žodžių, aišku jie dar nėra tikslūs, bet suprantami. O diedukams tai iš vis nerealus džiaugsmas, tik ir sako diedukas ar močiutė, o Arūnė ir rodo ką moka be sustojimo.


Štai tokie mūsų pasiekimai.

Kūdikio kalbos mokinukai

Ši labai smagi grupė pamokas baigė dar žiemą, o rezultatais giriasi ir šiandien :)


Kostukas linksmuoliukas su mamyte.













Laurynas mokė gestų abu savo tėvelius.









Beveik visa linksmoji grupė.











Laurynas buvo tikras moksliukas, o šiandien dar turėtų būti ir didysis brolis :) Šaunuolis.












Medutė - vienintelė klasės princesė.













Surimtėjęs Kostukas.


2010.03.03

Kūdikio kalbos mokinukai



Mamytės džiaugiasi, kad jų dukrelės puikios mokinės :)









Pirmasis Elzytės mokslo baigimo pažymėjimas. Sveikiname!










Adelytė, kaip visada, rami ir savimi pasitikinti :)











Miglytei įdomesnė varlė, o ne fotografavimasis.














Bendraklasė Norutė rodo VORĄ. Šaunuolė!


2010.02.11

Pamokos Jūsų namuose

Žiemą, kai šalta, dalis tėvelių su vaikučiais kūdikių gestų kalbos mokosi savo namuose. Ir tokios pamokos vis labiau populiarėja.

Tai puiki proga mokytis jaukioje namų aplinkoje, kur galėsite smagiai praleisti laiką su draugais, nes juk jiems laisvo laiko visada sunku rasti ;) Jums nereiks atlikti dalies namų darbų, nes mokytoja pati susirinks jai reikiamą informaciją.

Taigi, surinkite ne mažiau 3 šeimų grupelę (nepamirškite įskaičiuoti ir savo šeimos) ir skambinkite man tel. 869990857. Sutarsime Jums patogų laiką.

P.S. Organizatorius gauna prizą - siurprizą. :)

2010.01.02

Mano sūnaus baimės

Per pastarąjį mėnesį turėjau galimybę sužinoti naujienų apie savo sūnelį.

Kai galvoju apie gerus ir linksmus dalykus imu įtikėti, kad nieko blogo negali nutikti. Auga sūnus laimingas, lepinamas, nuolatiniu abiejų tėvelių dėmesiu apsuptas, o dar toks visaip kaip pats protingiausias ir gražiausias... :) Bet imi kartais, žmogau, ir pritūpi ant žemės. Mano -ausias sūnus turi ko bijoti.


MAŠINA+SKAUDA

Dar vasarą žaisdami kieme primindavom sūnui, kad į automobilių aikštelę bėgti vienam negalima, nes mašima gali užgauti.


Rudens pabaigoje, kai tėtis pasakė Joriui, kad jis yra automobilių aikštelėj sūnus iškart parodė Į VIRŠŲ. Būdamas man ant rankų "paaiškino": "ten", MAŠINA, SKAUDA. Mes su tėčiu pasidžiaugėm, kad jis toks protingas ir geba jungti verbalinę ir neverbalinę kalbas, ir dar prisimena kas jam sakyta buvo. Bet kas nuspės vaikų baimes. Junginys MAŠINA+SKAUDA ėmė kartotis dažniau. Būdamas namie atkreipdavo mūsų dėmesį, kad mato pro langą važiuojančius automobilius ir vis parodydavo SKAUDA.


Kurį laiką sąžiningai persakydavom jo gestus verbaline kalba, kol atšalus orams ir pablogėjus kelių būklei tėčiui ne kartą teko labai greit spausti stabdžio pėdalą. Nei vienas toks stabdymas nepraeidavo be sūnaus komentaro: žodelis "bum" ir MAŠINA+SKAUDA. Pora kartų pastebėjau, kad sūnus labai išsigandęs, nors mano akimis ko bijoti nebuvo.


Šiandien manau, kad dar vasarą sakydami, "Mašina gali užgauti." akcentavome ne tai, ką iš tiesų norėjome pasakyti. Mes tik siekėme, kad jis žaistų ne automobilių, o žaidimų aikštelėje, bet pasakėme taip, kad po pusmečio sūnus ėmė bijoti mašinų.


Dar kartą džiaugiuosi, kad sūnus moka kūdikių gestų kalbą, nes kaip sužinoti apie tokias vaiko baimes, kurių jis nepasako, kito būdo nežinau, juolab, kad Joris labai mėgsta "pavairuoti". :)


Televizorius

Pastarąjį mėnesį Joriukas buvo irzlesnis nei paprastai: ėmė gerti labai daug pieno (manau, nusiraminimui), nuolat reikalavo duoti čiulptuką, kaprizai sekė vienas po kito, pasikeitė miego ritmas. Vaikas knygoje pamatęs kiškis vis primindavo, kad jis "bum" (tai reiškia nukrito, užsigavo). Pora kartų man pasakojo, kad jis miegojo savo lovelėje ir iš jos iškrito. Paklausus ar tikrai iškrito (jokiomis normaliomis sąlygomis jis negalėjo iškristi, nebent išlipti), jis iškart atsakė: "Ne". Abu kartus paklausus ar sapnavo, atsakė teigiamai ir paaiškino, kad skaudėjo.


Kaip tik per tą laiką "išpuolė" vizitas pas tėvelių labai mylimą sūnaus gydytoją, todėl bandėm su ja aiškintis tokio pasikeitusio elgesio priežastis. Nusprendėme, kad vis tik kalti tėvai leidžiantys Joriui žiūrėti po kelis filmukus per dieną. Filmukai filmukais, bet mes, prisiminę savo vaikystę, sugalvojom, kad "Na, palauk!" jam (vos daugiau nei pusantrų) jau tinkamas.


Įdomu, o ką vaikas sugalvoja spėdamas pamatyti filmų anonsus per televiziją?