Per pastarąjį mėnesį turėjau galimybę sužinoti naujienų apie savo sūnelį.
Kai galvoju apie gerus ir linksmus dalykus imu įtikėti, kad nieko blogo negali nutikti. Auga sūnus laimingas, lepinamas, nuolatiniu abiejų tėvelių dėmesiu apsuptas, o dar toks visaip kaip pats protingiausias ir gražiausias... :) Bet imi kartais, žmogau, ir pritūpi ant žemės. Mano -ausias sūnus turi ko bijoti.
MAŠINA+SKAUDA
Dar vasarą žaisdami kieme primindavom sūnui, kad į automobilių aikštelę bėgti vienam negalima, nes mašima gali užgauti.
Rudens pabaigoje, kai tėtis pasakė Joriui, kad jis yra automobilių aikštelėj sūnus iškart parodė Į VIRŠŲ. Būdamas man ant rankų "paaiškino": "ten", MAŠINA, SKAUDA. Mes su tėčiu pasidžiaugėm, kad jis toks protingas ir geba jungti verbalinę ir neverbalinę kalbas, ir dar prisimena kas jam sakyta buvo. Bet kas nuspės vaikų baimes. Junginys MAŠINA+SKAUDA ėmė kartotis dažniau. Būdamas namie atkreipdavo mūsų dėmesį, kad mato pro langą važiuojančius automobilius ir vis parodydavo SKAUDA.
Kurį laiką sąžiningai persakydavom jo gestus verbaline kalba, kol atšalus orams ir pablogėjus kelių būklei tėčiui ne kartą teko labai greit spausti stabdžio pėdalą. Nei vienas toks stabdymas nepraeidavo be sūnaus komentaro: žodelis "bum" ir MAŠINA+SKAUDA. Pora kartų pastebėjau, kad sūnus labai išsigandęs, nors mano akimis ko bijoti nebuvo.
Šiandien manau, kad dar vasarą sakydami, "Mašina gali užgauti." akcentavome ne tai, ką iš tiesų norėjome pasakyti. Mes tik siekėme, kad jis žaistų ne automobilių, o žaidimų aikštelėje, bet pasakėme taip, kad po pusmečio sūnus ėmė bijoti mašinų.
Dar kartą džiaugiuosi, kad sūnus moka kūdikių gestų kalbą, nes kaip sužinoti apie tokias vaiko baimes, kurių jis nepasako, kito būdo nežinau, juolab, kad Joris labai mėgsta "pavairuoti". :)
Televizorius
Pastarąjį mėnesį Joriukas buvo irzlesnis nei paprastai: ėmė gerti labai daug pieno (manau, nusiraminimui), nuolat reikalavo duoti čiulptuką, kaprizai sekė vienas po kito, pasikeitė miego ritmas. Vaikas knygoje pamatęs kiškis vis primindavo, kad jis "bum" (tai reiškia nukrito, užsigavo). Pora kartų man pasakojo, kad jis miegojo savo lovelėje ir iš jos iškrito. Paklausus ar tikrai iškrito (jokiomis normaliomis sąlygomis jis negalėjo iškristi, nebent išlipti), jis iškart atsakė: "Ne". Abu kartus paklausus ar sapnavo, atsakė teigiamai ir paaiškino, kad skaudėjo.
Kaip tik per tą laiką "išpuolė" vizitas pas tėvelių labai mylimą sūnaus gydytoją, todėl bandėm su ja aiškintis tokio pasikeitusio elgesio priežastis. Nusprendėme, kad vis tik kalti tėvai leidžiantys Joriui žiūrėti po kelis filmukus per dieną. Filmukai filmukais, bet mes, prisiminę savo vaikystę, sugalvojom, kad "Na, palauk!" jam (vos daugiau nei pusantrų) jau tinkamas.
Įdomu, o ką vaikas sugalvoja spėdamas pamatyti filmų anonsus per televiziją?
3 comments: