Arūnėlės ir Sandros istorija

Visada labai laukiu mokslus baigusių tėvelių komentarų ir pasakojimų kaip sekasi baigus pamokas. Šiandien su Jumis noriu pasidalinti Sandros pasakojimu. Linksmo skaitymo (man jis buvo labai linksmas ;) )

Pagaliau prisiruošiau parašyti ir pasidžiaugti mūsų pasiekimais:)

Arūnei beveik 1 ir 4 mėn. Tik vakar suskaičiavau kiek ji moka gestų ir mano didžiam nustebimui net 80! Sakau net, nes mokinamės tik mes abi, tėvelis tik pradžioj prisijungdavo, o kai ženklų atsirado vis daugiau ir daugiau, sako: "Aš nebepamenu kaip kokį rodyt.":), o dukrelė viską puikiai pamena. Paskutiniais pora mėnesių labai imli, bereikia kelis kartus parodyti ženklą, o ji jau atkartoja ir naudoja kontekste.

Kelios istorijos, kurios nutiko mums:

Buvo maždaug sausio pradžia (tada Arūnei buvo metai ir mėnuo). Jau beveik 2 mėnesius mokėmės ZUIKĮ ir atsako jokio nebuvo, o kai kartą nuėjom į „Kiką“, ji pamačiusi daug zuikiu, pribėgo prie jų ir iškart, net neprašoma, parode ZUIKIS. Aš tik tada supratau, kad kol vaikui nėra reikalo rodyti ženklo, tai jis jo gali ir nerodyti.

Kita juokinga istorija tikriausiai irgi sausio mėnesį nutiko. Pribėgo prie manęs virtuvėje ir rodo, kad kažko nori, pritūpiau ir klausiu: "Ko nori?" - vaikas ir taip, ir taip rankytėm makalavo, o aš jai: "Nesuprantu." Ir tada parodė BEŽDŽIONĘ – viskas man pasidarė aišku – ji prašė banano. O tai rodo, kad tokio amžiaus vaikai mąsto asociatyviai ir puikiai prisimena knygelėje pavaizduotą beždžionę ir bananą.

Labai džiaugiuosi, kad netyčia atsidūriau Jūsų pamokėlėse, nes ženklų mokėjimas tik palengvina tarpusavio supratimą, susikalbėjimą, o ypač vaiko saviraišką. Ir tai ne kiek nekliudo kalbai, nes ji jau moka 15 žodžių, aišku jie dar nėra tikslūs, bet suprantami. O diedukams tai iš vis nerealus džiaugsmas, tik ir sako diedukas ar močiutė, o Arūnė ir rodo ką moka be sustojimo.

Štai tokie mūsų pasiekimai.